Širdies čakra – Anahata (IV)
Tai centrinė čakra kuri yra kaip tiltas tarp trijų apatinių materialiųjų ir trijų viršutinių – dvasinių, trancendentinių. Anahatos simbolis – Šatkona (šešiakampė žvaigždė), kuri sudaryta iš dviejų susijungusių trikampių. Viršutinis trikampis tai Šiva, Purusha, sąmonės energija, o apatinis reprezentuoja Šakti, Prakriti, žemę, materiją. Tai Dieviškosios vyriškos ir moteriškos sąjungos simbolis ir visos kūrinijos šaltinis.
Ant Anahatos simbolio 12-os žiedlapių įrašyta 12 Dieviškųjų savybių: palaima, ramybė, harmonija, meilė, supratimas, empatija, aiškumas, grynumas, vienybė, atjauta, gerumas, atleidimas.
Čia slypi vidinė harmonija, širdies šiluma, gebėjimas pajausti gamtos ir meno grožį, veikti dėl kitų, džiaugtis tuo kas yra bei pradžiuginti kitus, priimti save ir kitus. Harmoninga čakros veikla, tai gebėjimas teisingai pasiaukoti, realizuoti save sociume, o dalinimasis ir dosnumas tampa natūralus, mąstant ne apie artimuosius, bet plačiau, apie savo miestą, šalį ir viso pasaulio būtybes. Čia svetima diskriminacija ar rasizmas, žmogus savo meilės energija pradeda keisti ne tik aplinkinius kurie jį supa, bet ir įkvepia tikėjimu. Širdies čakros gyvastingumas neatsiejamas nuo tikėjimo aukštesne jėga, Dievu, Pabudusiaisiais, Krishna ar kt. Be tikėjimo ši čakra negali atsiverti, nes kaip minėjome, tai tiltas tarp materijos ir dvasios.
Net jei žmogus gyvena komfortiškai, yra sveikas, realizuotas, tačiau jaučia nerimą, tarsi kažko vis trūktų, bet nežinoma dėl ko, tai ženklas, kad širdies čakra veikia neharmoningai. Nepagrįstas nerimas, meilės baimė ar baimė kurti santykius, pusiausvyros stoka, nepasitikėjimas gyvenimu, abejonės, vidiniai konfliktai, netikrumas, savininkiškumo jausmas, pavydas – tai ženklai neharmoningos širdies čakros veiklos. Kol širdis „neįsijungė“, tol žmogus dar nepatyrė kas yra tikras gyvenimas, tikra laisvė, tikrasis Aš.
Šiuo metu ypač paplitę seminarai, mokymai, moterų ratai, kurie kalba apie gyvenimą širdimi ar širdies kelią, spontaniškumą, emocijų išjautimą, jausmų įsiklausymą ir pan. Čia plačiai paplito posakis apie „meilę sau“, „pirmiausia reikia mylėti save“ ir pan. Deja, 99% visuomenės žmonių sąmonė yra fiksuota apatinių čakrų lygmenyje, tad toks spontaniškumas, įsiklausymas į norus, „išjautimas“ reiškia savo žemesniųjų planų norų ir įgeidžių tenkinimą. Kol žmogus simboliškai „nepabudo“, tol vadinamas „širdies kelias“ ar „meilės sau“ propagavimas tėra norų, troškimų tenkinimas iš žemesniųjų planų. Širdies kelias prasideda kai nurimsta protas ir tik gilioje rigpos, samadhi būsenoje patiriamos tikrosios įžvalgos kur eiti, ką daryti ir ką nuveikti. Ir dažniausiai tai neturi nieko bendro su mūsų jusliniais malonumas, tačiau neša savyje evoliucinį procesą, tiek asmeninį, tiek įtakojantį kitas gyvas būtybes. To pasekoje pasitenkinimą, užtikrintumą ir vidinį džiaugsmą.
Šiuo metu ypač paplitę seminarai, mokymai, moterų ratai, kurie kalba apie gyvenimą širdimi ar širdies kelią, spontaniškumą, emocijų išjautimą, jausmų įsiklausymą ir pan. Čia plačiai paplito posakis apie „meilę sau“, „pirmiausia reikia mylėti save“ ir pan. Deja, 99% visuomenės žmonių sąmonė yra fiksuota apatinių čakrų lygmenyje, tad toks spontaniškumas, įsiklausymas į norus, „išjautimas“ reiškia savo žemesniųjų planų norų ir įgeidžių tenkinimą. Kol žmogus simboliškai „nepabudo“, tol vadinamas „širdies kelias“ ar „meilės sau“ propagavimas tėra norų, troškimų tenkinimas iš žemesniųjų planų. Širdies kelias prasideda kai nurimsta protas ir tik gilioje rigpos, samadhi būsenoje patiriamos tikrosios įžvalgos kur eiti, ką daryti ir ką nuveikti. Ir dažniausiai tai neturi nieko bendro su mūsų jusliniais malonumas, tačiau neša savyje evoliucinį procesą, tiek asmeninį, tiek įtakojantį kitas gyvas būtybes. To pasekoje pasitenkinimą, užtikrintumą ir vidinį džiaugsmą.
ŠIRDIES ČAKROS DEMONAI: NUOSKAUDOS, PAVYDAS, NETIKRAS AUKOJIMASIS IR AUKOS POZICIJA.
Nuoskaudos kaupiasi širdies plote. Galite fiziškai paspausti ir pasukti ratu ties krūtinės centru. Dažnai šios vietos būna skausmingos ar neitin malonios. Nuoskaudos – tai nežinojimas ir nesupratimas kas aš ir kas yra kiti bei kaip veikia gyvenimo mechanizmas, karma ir pan. Kad paleisti nuoskaudas, vienas iš efektyvių būdų yra sąmoningai apmąstyti visus įvykius ir situacijas kuriose yra likusios nuoskaudos kažkam ir už kažką ir perleisti tai per karmos dėsnį. Kad įvyktų tikras įsisąmoninimas ir paleidimas, žinoma svarbu ne paviršutiniškai suprasti bumerango efektą, bet giliai jį ištyrinėjus, nuoskodos ir daugelis kitų proto nesąmonių tiesiog išsistumia su teisingomis žiniomis. Nesuprasti karmos – tai nesuprasti gyvenimo taisyklių. Plačiausiai lietuvių kalba išdėstas kūrinys, begalo praktiškas ir tuo pačiu neapsakomai gilus dvasinio lobyno perlas – M. D. T. „Karma. Kaip paimti rankas į savo rankas.“
Rekomenduojame:
M. D. T. Knyga: „Karma. Kaip paimti rankas į savo rankas.“
Tikras ir netikras aukojimasis. Kai žmogus aukojasi vardan to, kad gautų kažką atgal…. šypseną, dėmesį, pripažinimą, įvertinimą… aukojasi nenorėdamas nuvilti kito, įskaudinti ar būti blogai suprastas… visa tai netikras pasiaukojimas. Galiausiai šis burbulas sprogs ir tikėtina pasipils į tokias sąvokas kaip: „aš tiek stengiausi dėl tavęs…“, „Aš tiek dariau dėl to….“.
Teisinga aukotis, kai žmogus atlieka savo dharmą (pareigą): mamos, tėvo, Mokytojo. Visais kitais atvejais, kol žmogus nenuramino proto, nepakilo aukščiau apatinių centrų ir nepatyrė Tikro Kelio Vertybių, tol pasauliečiui sunku atskirti, kada pasiaukojimas yra teisingas, o kada ne. Kada paaukoti savo norus vardan kitų? O kada paaukoti kitus vardan savųjų? Dvasinėms vertybėms pakilus aukščiau žemiškųjų atsiskleidžia kitos gyvenimo perspektyvos, matymas ir supratimas. Kuo toliau, tuo tampa vis aiškiau kas ir dėl ko aukojama… Mano norai ar kitų dvasinis augimas – pagalba? Ar kitų norai, ar mano dvasinis augimas?
Tad visų pirma reikia atskirti visuotinę moralę – kuri yra žmogiško žmogaus elgesys, o tuomet išsigryninti vertybes ir žinoma, jomis gyventi. Taip pradedama mokytis gyventi nesiblaškant srauniose karminėse srovėse… atskiriant ir prioritetizuojant. Žmogus be vertybių – dar ne žmogus, tik žmogaus pavidalą turinti būtybė. Tad visiems, kas to dar nepadarėte, rekomenduojama praktiška M.D.T. vertybių knyga – „Vidinis stuburas“.
O pavydas, gan plati tema, tad apie ją, kitą kartą…
PRAKTIŠKI PATARIMAI. NUO KO PRASIDEDA KELIAS Į ŠIRDIES ATVĖRIMĄ?
GEBĖJIMAS PRIIMTI KITĄ. Vienas iš rakursų reiškiasi per tai, kad žmogus geba ir moka priimti kitą tokį, koks jis yra. Be jokių lūkesčių, kritikos, skirstymo ar vertinimo. Tačiau toks priėmimas įmanomas tik tuo atveju, jei žmogus yra PIRMIAUSIA priėmęs save patį. Kol nėra visapusiško savęs priėmimo, tol neįmanomas kito priėmimas. Ką reiškia priimti save? Ką save? Kas tas aš kurį reikia priimti? Kai žmogus pradeda suvokti, atskirti ir realiai patirti, kad jis kažkas daugiau, kažkas kita nei kūnas, emocijos ar mintys; kai ne žinių lygmenyje, o patirties erdvėje išgyvenamas atsitapatinimas ir patiriama tikroji savastis, ta kuri nuolat esti… tuomet žmogus aiškiai patiria kas jis yra ir kas nėra. Šis suvokimas gimdo adekvatų priėmimą savo tiesiog atsinešto, vystyto ir auklėto „bagažo“. Tokia disociacija atpalaiduoja, išlaisvina ir kilsteli virš pasaulietinio matymo. Tampa natūralu priimti tai su kuo nesitapatinama, suvokiant kad kiti yra tokie patys… Skirtingos formos, skirtinga karma, skirtingas išreikštumas, o esmė visų bendra.
Tad vienareikšmiškai prie to artėti padės meditacinės praktikos, šventraščiai, Tradiciją turinti dvasinė kryptis, dvasinė bendruomenė, saviugda ir pan.
DĖKINGUMO LAVINIMAS. Sąmoningas dėkojimas dar kitaip reiškiasi kaip gebėjimas įvertinti tai, ką žmogus turi, kuo gyvena, kas jį supa ir su kuo susiduria. Tai yra viena iš sąmoningumo dedamųjų dalių. Iškeitimas savo lūkesčių, vilčių, norų į dėkingumą, reiškia sąmoningai perkeliamą dėmesį nuo stygiaus, trūkumo į gausą.
Tai galima pradėti ugdyt paprastu ritualu. Kiekvieną vakara garsiai padėkokite bent 7 kartus už kažką, ką patyrėte dienoje. Taip pat įvardinkite kodėl ir tris kartus plodami rankomis tarkite Ačiū! Ačiū! Ačiū!
- Esu dėkingas/a už… sutiktus Mokytojus, nes… patiriu kaip kasdien augu ir tobulėju! Ačiū! Ačiū! Ačiū!
- Esu dėkingas/a už… vyro pagamintus pusryčius, nes… turėjau visą laisvą rytą! Ačiū! Ačiū! Ačiū!
- Esu dėkingas/a už… vėjuotą dieną, nes… iškedeno mano galvą nuo nereikalingų minčių! Ačiū! Ačiū! Ačiū!
- Esu dėkingas/a už… , nes… ! Ačiū! Ačiū! Ačiū!
Nuostabu atlikti šią praktiką kartu su šeima ir įtraukti vaikus.
MEILĖS KALBOS. Meilės ir supratimo lavinimas, kitiems suteikiant tai, ko nori jie. Dažnai žmonės negirdi, nemato ir nesupranta kitų, kadangi būdami periferijoje tuo pačiu galvoja tik apie save. Pastebėkite kaip žmonės bendrauja. Dauguma kalba tik apie save. Susitinka du žmonės, dvi skirtingos visatos, o kalba tik apie aš, aš, o aš… o pas mane… pas mus… mes tai taip… ir aš… Meilės ir tarpusavio supratimas prasideda nuo susidomėjimo kitu, įsiklausymo ir davimo to, ko reikia kitam. Dažnai meilė išblėsta, nes žmonės nemąstant duoda tai, ko nori patys. Tad labai naudinga žinoti ne tik savo meilės kalbą, bet ir atpažinti tas kalbas mus supančioje aplinkoje.
5-ios meilės kalbos:
- Palaikymo žodžiai
- Laikas kartu
- Dovanos
- Paslaugos
- Prisilietimai
MYLIMA – ŠIRDIES VEIKLA. Prisiminkite tai, ką mėgote vaikystėje, paauglystėje. Kokios veiklos jums teikdavo pasitenkinimą. O galbūt turite gyvenime mėgstamą veiklą, tačiau ji yra 7-ame ar 8-ame plane. Mūsų širdis turi jausti džiugesį tai ką daro. Tai veikla kuri gali, bet nebūtinai turi nešti naudą ar pelną, tai veikla, kada mes jaučiame džiaugsmą, malonumą, galbūt neša ramybę ir atsipalaidavimą. Rankos yra širdies čakros tesinys, tad visos problemos susijusios su rankomis (spazmai, skausmai, patempimai, lūžiai ir pan.) mums duoda ženklus, kad mes išduodame savo „širdį“.
Moterims idealiai tinka užsiimti rankdarbiais, menais ar kita kūrybine veikla, kada yra įtraukiamos rankos, nenaudojant pagalbinių įrankių (sodinimas, molio lipdymas, tapymas rankomis, maisto gaminimas nenaudojant įrankų ir pan.). Per tai vyksta tiesioginis susijungimas su širdimi, kai teka kūryba ir ją lydi atsipalaidavimas.
PATIRTI GROŽĮ. GROŽĖJIMASIS IR LAIKAS GAMTOJE. Mūsų širdies čakrą stimuliuoja, harmonizuoja buvimas gamtoje. Širdis glaudžiai siejasi su regos jusle, tad tai ką regime, kokie vaizdai patenka į mūsų regos sąmonę tiesiogiai atliepia mūsų „širdžiai“, vadinasi ramybei, pajautumui, atsipalaidavimui. Gamta pati iš savęs gydo savo tyra energija. Atsitraukus nuo miesto šurmulio į tylavietes ar šventvietes žmogaus sistemos ir struktūros natūraliai, „rezonanso principu“ harmonizuojasi kartu su gamtos tyra energija. Tad skirkime laiko ne tik kokybiškam laisvalaikiui, bet ir užpildykime savo regą, protą grožiu. Grožis gydo, grožis įkvepia, grožis maitina. Kokie paveiksliukai sukasi sąmonės sraute tą ir patiriame, taip ir jaučiamės. Tad rinkimės išmintingai ir pasirūpinkime savo proto higiena. Tai galima padaryt ir neišėjus iš namų, tarkim vakare pasinerti ne į veiksmo ar melodramos filmo peržiūrą, o gėlių žiedų fotografijų tyrinėjimą, mikro pasaulį, apžvelgti įspūdingiausius pasaulio gamtos paveldo objektus ir pan…
BENDRUOMENIŠKUMAS. Kai širdies čakra aktyvi, žmogui tampa aktuali bendruomeniškumo tema, jam rūpi jau nebe jis pats kaip individas ar jo šeima, bet įtakos ir meilės ratas plečiasi platyn ir pradeda apimti platesnį ratą žmonių. Tad ir meilė širdies čakroje (ne įsimylėjimas), reiškiasi kaip išmintingas rūpinimasis kitais. Ribos tarp „savų“ ir „svetimų“ aptirpsta, o pilnai atsivėrus visas pasaulis tampa viena šeima. Bendruomenėje mokymasis, augimas ir realizacija auga kur kas greičiau nei pavieniui. Tad siekiant aktyvinti ir duoti stimulo, rekomenduojama prisijungti prie bendruomenės pagal savo vertybes ir gyvenimo būdą.
PRAKTIKA TAIP – GEBĖJIMAS PRIIMTI TAI KAS ATEINA. LAISVĖ. Meilė, tai laisvė! O kad būti laisvam, pradžiai reikia išmokti laisvai priimti tai, kas ateina į mūsų gyvenimą. Siekti išeiti iš trečiosios čakros, kuri nori kontroliuoti ir jaustis super svarbiu šiame pasaulyje. Priimti, pasiduoti, atsipalaiduoti ir džiaugtis tuo, kas ateina į mūsų gyvenimą. Čia nekalbama apie laisvę savo norų ir įgeidžių tenkinimui, tai atlieka žemesnieji palanai, nors kartais reikalinga ir tai… Čia kalbama apie laisvę leisti sau priimti gyvenimo dovanas, tiek malonias, tiek nemalonias, tiek kupinas iššūkių, dvejonių, jaudulio… leisti sau išdrįsti gyventi tokį gyvenimą, kokį visata mums siunčia. Nes visgi, visa tai veda į pasitikėjimą vedimu, aukštesne jėga, tikėjimu. Tai ir pasitikėjimo ir atsidavimo centras, kuomet patiriamas savo žmogiškosios egzistencijos laikinumas ir supratimas, kad nesame tokie svarbūs… Kad pasauliui nieko nenutiks jei mūsų neliks…
Kaip jau minėjome, širdis tai tiltas tarp dvasios ir materijos, tad be dvasinio trancendentalumo ši čakra pilnai neįsijungia. Kad ją “įjungti”, atsipalaiduoti gyvenimui ir pasiduoti į gyvenimo rankas, jo vedimui, viena iš nuostabių praktikų yra – Praktika TAIP. Ji išlaisvina, ji įpučia naujo gyvenimiško gaivalo į žmogiškąją buitį. Vienas iš svarbių faktorių, kurį atranda praktikos „Taip” pagalba, tai pamatymas kiek daug esame linkę nuneigti ir atmesti, atsisakyti, nusisukti, atsitraukti. O juk aplinka – tai ištisas laukas neišnaudotų galimybių ir potencialo mums tapti bet kuo, realizuoti net patį aukščiausią – Pabudusiųjų būvį. Išorė – mūsų vidaus atspindys, kuo esame laisvesni, atviresni gyvenimui, tiek gyvenimas pats pradeda tekėti kiaurai mus su visomis reikiamomis patirtimis.
“Jeigu norite pasiekti dangų, malonumą, kojos turi įsišaknyti pačiam pragare.
Gyvenimą reikia išgyventi visa, jį patirti. Ir ar Gyvenimą išgyvensite per dešimt įsikūnijimų,
ar per kelis, spręsti jums. Praktika TAIP viską pagreitina.”
Nelaukite kol gyvenimas pratekės pro jūsų rankas… Jo neįkainojamą vertę suvokiame per augimą ir patirtis. Išdrįsti gyventi padės M. D. T. knyga “Tikras Gyvenimas. Jie pasakė viskam – TAIP”. Čia smulkiai aprašyta praktika, jos veikimas, tikslus atlikimas bei įkvepianti motyvacija Gyventi Gyvenimą.
ŽALIA AR ROŽINĖ? Esant neharmoningai čakrų veiklai per spalvų patirtis galime suprasti ar mūsų energija tuose centruose veikia harmoningai. Jei žmogus nejaučia gyvenime dėkingumo, nemoka atleisti, laiko nuoskaudas, nejaučia socialinio bendrumo – jam žalia spalva gali būti nepriimtina, nemėgstama, nepatraukli, o galbūt į ją visai nekreipiama dėmesio. Taip pat esant ypatingai mėgiamai žaliai spalvai tai gali būti ženklas kad šiai čakrai reikia „maisto“, energijos, galbūt daug disponuojama iš šios čakros ir jai reikia resurso. Kaip bebūtų, kiekviena spalva turi savo antipodą, tad jei žmogus labai myli žalią spalvą, greičiausiai jo viena nemėgstamiausių bus raudona arba oranžinė ir atvirkščiai. Jei tame atradote save, verta pasistengti ir pakombinuoti šias abi spalvas drauge. Vien žiūrėjimas į mažiau patinkančią spalvą, stebėjimas šviesos vibracijų dažnių stipriai įtakoja energetiką, o to pasekoje ir visus po juo einančius žemesniuosius žmogaus planus.
Tiek žalia, tiek rožinė spalvos yra priskiriamos širdies čakrai. Žalia – klasikinė, rožinė – priskiriama esant įsimylėjimui, tarsi „su rožiniais akiniais“. Jei mėgstate švelnią rožinę spalvą, galbūt tai jūsų natūrali reakcija į poreikį romantikai ir švenumui? O galbūt kaip tik per daug į tai koncentruojatės ir gyvenate tame? Gyvenimas pilnas spalvų… verta patirti visą jų spektrą!
MINERALAI. Be abejonės mineralai daro stiprų ir tiesioginį poveikį mūsų psichocentrams. Tad širdies čakrą pamaloninti, harmonizuoti ir pamaitinti galite Rožiniu Kvarcu, Žaliu Avantiurinu, Kuncitu, Fušitu, Žaliu kalcitu, Verdelitu, Chrizoprazu, Morganitu, Rodochrozitu ir kitais.
Gydantį ir harmonizuojantį poveikį turės visi žali mineralai ypatingai dedami arčiau širdies čakros centro. Tik svarbu paminėti, kad būti atsargesniems su Smaragdo mineralais, kadangi jie turi stiprų šalutinį poveikį ir gali išprovokuoti įvairių, sudėtingesnių procesų.
Esant konkretiems klausimas, situacijoms ar gyvenimo laikotarpiams naudingiausia pasitarti su mineralu terapeutu, kuris padės parinkti mineralus ar sudarys visą sveikatinamąją programą. Tai galite padaryti ir kreipdamiesi į Myrros komandą.